[SE01EP08] kiek mane baus?

aš manau kad esu gyvenimo nubaustas, klausimas, kiek kiti baus mane?

žinau, kad mano klaidos ne pasiteisinimas, nes pastaruoju metu jaučiuosi klaikiai, ir klaidų padariau daugybę…

toks jausmas, kad jie bijo manęs, bijo kalbėtis ir bendrauti kaip (arba beveik) su sau lygiu. kai atėjo naujas direktorius su manim elgiamasi kaip su gyvuliu, o kai kurių žmonių pasipūtimas ir arogancija mane varo iš proto.

you know, kaip būna, kai „iz griazi v kniazi“ kartais pamiršti kuo tu buvai ir su kuo tu buvai, ir pasikeli, nirs esi iš tų pačių dulkių nulipdytas. bet nežinau, kiek jie mane baus, ir tai mane varo iš proto.

 

iš pradžių, priepuolis ir nenoras mane išleisti išvykti dėl to jaučiuosi kaip kalėjime, po to muštynės ir pabėgimas ( beje, pirmas per vienuolika metų), ir  dar problemos su sveikata, kurios tęsiasi jau beveik mėnuo ir bijau kad viskas tuo taip lengvai nesibaigs.

noriu į ligoninę, gal tai padės su vaistais, ir susireguliouti mintis bei nors trumpam pakeisti aplinką, jeigu šiandien išeis susitikti su daktaru ir išsiaiškinti ar jis siųs mane ir kada, bus galima žiūrėti ar man vis dar to reikia. o man to reikai ir šį kartą man to tikrai reikia.

[SE01EP07] ant grandinės (emocijos ir šaltas protas)

kaip rašiau ankščiau, susitaikiau su moterim kuri mane išprovokavo mane smurto panaudojimui.
žinau, kad būsiu ir esu stebimas, ir man reikės laikyti save ant grandinės tik nežinau kiek ilgai.

man atrodo kad nuo šiol gyvenimas man bus sunkesnis, bet manau, lengvesnis. iššūkis man vėl atsigauti ir pamatyti save ne ligonio o sveiko akimis

jie mato mane kaip sveiką ir aš noriu kad taip ir toliau būtų, bet pasirinkau ne tą kelią, klaida po klaidos aš sužlugdžiau jų pasitikėjimą kurį dabar vėl atstatyti bus sunku…. o jeigu pabandžius.

šiandien, jeigu nieko nevyks bootieverse, vėl bandysiu transliuoti savo muziką….. bet man pastaruoju metu sunku kažką kūrybiško sugalvoti, žiūrėsim kaip bus……

[SE01EP06] gyvas ir besispardantis

aš neturiu kitos išeities, tik sumokėti kainą kurios aš nusipelniau. nors susitaikiau su ta moterimi, bet nesijaučiu kaltas tiek kad turėčiau.
žinau, jėgos aš panaudojau per daug, ir galėjau išsisukti, bet čia susidūrė du ligoniai ir dabar jaučiuosi taip blogai, kad ji mane prigavo bet ne nugalėjo.

kas įvyko po to, tai mano kaina nors tai ne sprendimas. pabėgimas nėra sprendimas, bet kartais koncepto įrodymas, kad aš galiu ir kad man nesvarbu.

man atrodo kad keli mėnesiai ar pusė metų man vis tiek gręsią už pensionato taisyklių pažeidimus, bet man jau nesvarbu kas ir kaip, man daug svarbiau atsigauti ir atsistatyti.

gal psichiatrinę ligoninę, gal gyvenimas pasikeis ir aš įveiksiu savo prigimtį, bet tai vargu ar atsitiks….. teks pasinaudoti kitų žmonių patirtimi, o apie tai kitą kartą

[SE01EP05] Pabėgėlis, globos namai ir pasėkmės

Žinau, kad užsidirbau ir turėsiu sumokėti kainą , bet aš jiems įrodžiau, koks aš kvailys esu, bet  kartu įrodžiau sau, kad galiu pykti, iki žemės graibymo..

Žinau, kad ta moteris laimėjo, ir man teks kažkaip viso to išvengti, nes vėl pilnatis ir psichika gali ateiti pas bet ką, o aš jau moku kainą – tokią kainą, kurią prisiminsiu dar ilgai.

visą laiką galvoje sukosi įvairiausios mintys ir planai, bet niekada nenurimsiu, kai dabar man suteikiamos nuolaidos už tokią kainą…
Žinau, kad į mano gyvenimą ir į kambarį žiūri daug akių, bet nenoriu pasiduoti ir padarysiu viską, ką galiu, kad išlikčiau rami (vėl)

[SE01EP04] Planas „P“

man norisi daryti „planas P“ nes jaučiuosi kad pora dienų atgal padariau klaidą ir dabar noriu padaryti kitą.

aš jaučiu kad U.M. buvo tesus, bet kaip man pasakyti kad man jau norisi pokyčio. kadangi jie mane žino kaip žmogų „ieškančio“ konflikto, bet kartais konfliktas „pasigauna“ mane

 

žinau, ne esu šventasis, bet kas gali būti mediatoriumi tarp manęs ir I.Ž (pavyzdžiui), nes planas bręsta mano galvoje, ir viskas, visas gyvenimas, mintys ir savarankiško gyvenimo viltys nueis į niekur….

Man jau nesvarbu, svarbu ar aš surasiu ar prarasiu, bet viskas dar tik prasideda :-/

[SE01EP02] užstrigimai

šiandien padariau išvadą, kad niekad nenurimsiu dėl to kad mane izoliavo. izoliavo, nes bijo, ir aš iš dalies suprantu kodėl bet sunkiai….

šiandien suprantu kad man jau nelemta gyventi gyvenimo kurį gyvenau ankščiau, nes vasarą yra mano laikas, kurį noriu praleisti taip kaip noriu su kuo noriu ir kur noriu…

 

ir staiga suprantu, kad ne galiu pajudėti iš vietos, ir matyt jie mane „globos“ iki mano mirties 🙁

…. staiga, man pritrūksta žodžių, ir jiems atrodo kad aš vis dar piktas ir neįsisąmoninau to ką jie man daro ir padarė. ir jie man pasiūlo „išeitį“ atsigulti į ligoninę….

ir kuo (kas) man ten bus geriau?