šiandien padariau išvadą, kad niekad nenurimsiu dėl to kad mane izoliavo. izoliavo, nes bijo, ir aš iš dalies suprantu kodėl bet sunkiai….

šiandien suprantu kad man jau nelemta gyventi gyvenimo kurį gyvenau ankščiau, nes vasarą yra mano laikas, kurį noriu praleisti taip kaip noriu su kuo noriu ir kur noriu…

ir staiga suprantu, kad ne galiu pajudėti iš vietos, ir matyt jie mane „globos“ iki mano mirties 🙁

…. staiga, man pritrūksta žodžių, ir jiems atrodo kad aš vis dar piktas ir neįsisąmoninau to ką jie man daro ir padarė. ir jie man pasiūlo „išeitį“ atsigulti į ligoninę….

ir kuo (kas) man ten bus geriau?