pagaliau sugrįžtu į savo realybę, kurioje viskas ką turiu tai juodumos ir nerimas kada pasibaigs izoliacija ir aš galėsiu keliauti…

nors, kartais atrodo kad ta „meškiška“ globa nepaleis manęs iš savo gniaužtų visą likusį buvimą čia, ir mane tai erzina ir varo į neviltį.

jie saugo savo užpakalius, suprantu kad turėtų, bet tai kas vyksta dabar pamina mano esybę – klajūną ir pasaulį kuriame kadaise buvau.