vakar oficialiai atsisakiau savo savanorystės „Gyvoji Biblioteka“ projekte. tai buvo vienas iš sunkiausių mano sprendimų, bet dėl šventos ramybės, čia Veisiejuose, aš sulaužiau savo gyvenimo paskirtį.

priepuolis Vilniuje, sveikatos pablogėjimas (nors niekas to ne mato), muštynės ir pabėgimas po to, ir jų   nebeišleidimas manęs į Vilnių ir kitur privertė mane atsisakyti ir sulaužyti savo gyvenimą, bent jau iki Zarasų

kartais atrodo kad viskas dabar jų rankose, ir po visko jie man ne duos antro šanso ir leidimo gyventi toliau kaip aš „suprantu“, tik dėl jų „integravimo“ mane jau ima siutas….

suprantu, kad jie man nori „gero“, bet niekas ne paklausia ar man to reikia… žinau, kad mano gyvenimas čia ir dabar nieko ne vertas, bet gal Zarasuose, aš jį susikursiu taip kaip noriu ir su kuo noriu…